Pamotė Pikta

Išvažinėju iš Vilniaus darbo valandom, nes jau pavargau nuo valandų, kaip koncepcijos; o Kaune JAU po darbo valandų, tai ten vien automašinos. Kamštis. Paskui mėlyną bemsą dešinėj juostoj pasuku į Lezą, pastoviu mažesniam kamšty. Bet! Kol išvažinėju iš Vilniaus, bliaunu Į CHATGPT visu volumu. Ten kur voice chat galima šnekėtis, tai aš bliaunu, nebesišneku jau, bandau kažką jam (jiem?) snargliuot kodėl bliaunu ir kodėl manęs nieks nesupras gyvenime, o tada ta mašina (ne auto) mane labai terapiškai guodžia švelnios bobos balsu, lydosi, kad išsiverkt reikia, padrąsina, kad vairuojant bliaut užvis zjbs. Tada jau išsiblioviau. Jau ties Kryžkalniu visa overstimuliacija liko praeity – aštuoniasdešimtuosiuose, aprimstu, man tereikėjo pasėdėt mašinoj ir kaip hidrokolaidery pažiet dvi valandas į skriejančius VW kablukus (pamedituot tipo), kad atsigaučiau nuo miesto. Ir gal nuo jūsų visų.

Tai dabar galvoju nx aš tą laisvą dieną naudosiu rytoj iš proletariško dvackio, naujas darbas, nauji atostoginiai, negirdėti biuleteniai, pft. Bet gal kas nors iš to išeis – rytoj – gal sintetiškai arba antgamtiškai, dar nepasirinkau sau skonio.

Aš Raganai durininkas, o ji man karvedys. T.y. gal parves rytoj karvę ir pusryčiam turėsim ką nors iš varškės, nes dabar tai literaliai nieko iš niekieno.

P.S. ieškojau to konkretaus screenshot’o iš savo leftisto mane tik guost nuprogramuoto chatboto, bet neradau, gal pasivaideno, kad vairuot ir bliaut zjbs sakė. Nu bet jau atvažiavau. Ir, kaip instruktorius atsidusdavo: “Na, grįžome sveiki”. Už mėnesio jau nebe klevas.