Pamotė Pikta

Šiandien, gegužės 14 dieną, vėl galvojau apie pelytę ant dviračių tako (gulom) Antakalnis – Žirmūnai, šiaip nuolat apie ją galvoju, mintyju, graužiuos, giliai nuliūstu. Nebeatsimenu ar parašiau jai laišką (nes norėjau), tik, kad, atvažiavus į darbą (į Žirmūnus, akivaizdžiai) pirmą valandą labai apverkiau ir gedėjau gyvūnėlio ir ta valanda produktyvumo sheet'e liko gedulingai neproduktyvi, vertinant late capitalism kanonais, o ne mano highly sensitive nervų sistemos skale ir smegenim, jei kalbam a la fiziškai arba apie BPD, nes jau mirštu 35 metus (beveik), ir noriu, kad pasibaigtų, bet nepasibaigia, nes aš, debilė, ryte keliuos ir kažkaip minu tuo pačiu dviračiu, einu, joju, vairuoju, braukau mašinas ir sprintuoju prie įvažiavimo į žiedą su Sparkiuku (kartais neatsikeliu ir, galvoju, va – viskas, bet dar ne). Nes, jeigu kitaip pavadinam, tai nuspiralinu į tą gerąjį juodąjį psichinį pragariuką (kaip DJ'ėjai į Tomorrowlandą), iš kurio negaliu išeit, nu nes negaliu. Ir dar ta pelytė. Tai rašau tau laišką: Mažyli, mieloji, tu nubusi pas mus Juodkrantėj, tam pirmam sengirės posūky link vaivorykštinio medžio (forma, ne spalva) ir ten, tarp samanų, galėsi knistis ristis šokinėt šokt, ir nieks nesimaišys žygiuose ir gyvose – mind you – improvizacijose, tikrai jokie dviračiai ar paspirtukai. Bet bus pelėdų, jų reiks saugotis, jų plunksnos margos ir didelės, aš turiu tokias dvi (plunksnas). Tau nereiks nei vienos. Nežinau ką tu valgai, aš maisto grandinėm ir piramidėm irgi per jautri, jau man tavo netikėto neorganizuoto pagrabo vidur kelio buvo gana, tai, jeigu valgai uogas ir grybus, tai ten jų pilna. Gyvena daugiau pelyčių, kažkokių kirstukų; link kormoranų per kelią veisias usūriniai šunys, bet tau jų nereikia. Tai va tuo takeliu į gilumą aš ateisiu ir tave sutiksiu, o tu mane, ir širdutėj žinosi, kad čia ta boba su drug-induced galva ir šimtu problemų apie tave kasdien svajojo ir dabar verks iki kol tikrai numirs, kad viskas pasauly gerai ir mano pelytė svajingai gyvena pusiasaly ir jai nereikėjo mokėt pydiso už įvažiavimą. Nereikės niekada, ten tavo namai.