O jeigu
Vakarais imčiau ir rašyčiau tą visą šūdą. Ir dar nuotraukų įkelčiau. Jeigu sukurčiau kasdien po pjesę, gal tada kažkas pasikeistų (iš psichodinaminės pusės). Mąstau aš čia jum nenutuokiant. Bet iš tikro – po trijų dalių pjesę, apie tą patį šūdą, tik vis iš kitos perspektyvos. Iš favorite farmacininko, iš praeivio su OG Šiba Inu (geltonu, nu doge), iš Raganos (juodo), iš kaminkrėčio, gal net iš dujų katilo, kurį sutuoktinis taikės prisukt, nes jau karšta. Tai va. Jeigu čia būtų trijų dalių pjesė, o režisierius tik vienas, tai jam reikėtų klausytis iš viso devynių skambučių. Labai daug. Nerašysiu. Ir šiaip nerašyčiau, bet nerašysiu, nes nudegiau baisiai, tai dabar turiu rūpesčių — epidermis ir kiti šūdai.
Labanaktis.
